Brugge kanalai |
Nerimas prieš skrydį
Pro lėktuvo langą |
Nors
besidedant daiktus mane užklupo jau pažįstamas jauduliukas, oro
uoste aš savęs nepažinau. Aš jaudinausi, bijojau ir niekaip
negalėjau suprasti kas su manimi vyksta. Apėmė keista baimė, lyg
prieš pirmą skrydį, pradėjo netgi pykint, nors taip niekada
nebūdavo. Jaučiausi lyg per filmus, kuriuose merginos kažką
nujaučia blogo ir neatsisėda į lėktuvą ar laivą, o vėliau
sužino, kad įvyko aviakatastrofa. Visgi kaip matote – katastrofos
neįvyko.
Iš lėktuvo tiesiai į vakarelį
Į
lėktuvą aš sėkmingai įsėdau ir laimingai pasiekiau Briuselio
Charleroi oro uostą. Nusileidau jau beveik vidurnaktį. Man,
užkietėjusiai miegalei, ta būsena po skrydžio prilygo kelių parų
nemigai. Nors, mano draugas, kuris mane priglaudė savo namuose, tai
puikiai suprato, jis nepasidrovėjo ir mane nusitempė į Briuselyje
vykstantį jo dviejų draugių gimtadienio vakarėlį.
Vakarėlis
buvo ramus ir jaukus. Nebuvo daug žmonių, bet tie kurie buvo,
šypsojosi, bendravo ir vaišino neįprasto skonio šampanu. Tik vis
keistai nustebdavo ir dar labiau nusišypsodavo, kai po klausimo
„kiek laiko esi Belgijoje?“ išgirsdavo atsakymą „aš ką tik
iš oro uosto“.
Štai, vakarėlyje prisiminiau viena priežastį, kodėl aš įsimylėjau Belgiją pirmą kartą. O gi, dėl nuoširdžiai ir be problemų bendraujančių žmonių. Kad ir kokioj kompanijoj buvau, visada žmonės su manim elgėsi lyg su sena drauge, tik kad klausimai buvo tokie, kaip „koks tavo vardas?“ ar „iš kur tu atvykai“.
Karštas šokoladas - puikus pasirinkimas |
Štai, vakarėlyje prisiminiau viena priežastį, kodėl aš įsimylėjau Belgiją pirmą kartą. O gi, dėl nuoširdžiai ir be problemų bendraujančių žmonių. Kad ir kokioj kompanijoj buvau, visada žmonės su manim elgėsi lyg su sena drauge, tik kad klausimai buvo tokie, kaip „koks tavo vardas?“ ar „iš kur tu atvykai“.
Nors
vakarėlis ir nebuvo triukšmingas (niekas nešoko ir garsiai
nedainavo), bet pagaliau atvykus į Leuven (miestą kuriame
apsistojau) norėjosi tik griūti į lovą ir pasinerti į begalinį
sapnų pasaulį. Taip ir padariau.
Sekmadienio popietė Brugge
Išaušo
sekmadienio rytas. Rytas buvo neišpasakytai gražus. Toks saulėtas
ir kvepėjo pavasariu, nors kalendoriuje dar buvo likusios kelios
dienos iki jo. Ah, tada prisiminiau, dar viena priežastį kodėl
myliu Belgija - čia net saulė kvepia.
Žinot,
kai žmonės pamatę Paryžių svajoja ten sugrįžti dar ir dar?
Tai, man taip nutiko su Brugge. Prieš pusantrų metų aš
vaikščiojau šio miesto gatvėmis išsižiojusi ir jaučiausi lyg
devintam danguj. Todėl, prieš kelionę, sau sakiau, kad galbūt
galiu nepamatyti Briuselio ar kitų miestų, bet į Brugge privalau
sugrįžti. Taip ir padariau.
Prieš važiuodami į Brugge mes dar užsukome pasigrožėti Šiaurės jūra. Nenusivyliau.
Prieš važiuodami į Brugge mes dar užsukome pasigrožėti Šiaurės jūra. Nenusivyliau.
Na, tikriausiai priežasčių taip niekada ir nerasiu. Taigi nebuvo verta jų ieškoti, reikėjo vaikščiot ir mėgautis. Tą ir dariau iki pat vakaro - vaikščiojau Brugge gatvėmis, gėriau karštą šokoladą ir viską stebėjau.
Belgija mėgsta šokiruoti savo fontanais |
Pažintis su Leuven ir Gentu
Gentas |
Nors
plane buvo numatyta vakare vykti į kitą miestelį, Gentą, visgi
planai keičiasi. Buvom pavargę, todėl Gentą palikom rytdienai.
Grįžom į Leuveną ir pasivaikščiojom čia.
Leuven |
Pirmadienio
rytą išjudėjome į Gento pusę. Tą miestą aš lankiau pirmą
kartą. Taupydami laiko kaštus, Gentui paskyrėme pusė dienos, o
kitą pusę Briuseliui. Dar neišlipus iš automobilio Gentas man
paliko neišpildomą įspūdį. Bet, kai išlipau, jis mane nustebino
dar labiau.
Nuostabi Gento architektūra |
Kadangi
šį kart į Belgija važiavau pailsėti, o ne kuo daugiau pamatyti,
nesilankiau jokiuose muziejuose (nors ir taip jų niekada nemėgau),
neieškojau žemėlapiuose įžymios gatvės ir nesiknisau internete
ieškodama dešimtuko vietų kurias privalau pamatyti Gente, o
vaikščiojau ir apžiūrinėjau miestą. Kuris, mano nuostabai, buvo
nepakartojamas. Buvo daug geresnis už daugelį mano matytų miestų.
Nors buvau aš ir Paryžiui ir Stambule, ir kituose žymiose vietose,
visgi Gentas atsirado mano topų viršūnėje.
Nežinau,
kaip galėčiau nusakyti tą jausmą, bet tuomet man atrodė, kad tam
mieste viskas yra tobula. Viskas išskyrus tai, jog ten nemačiau
žaliuojančios žolės ir medžių, be ko negalėčiau gyvent.
Atrodė, jog jeigu pridėčiau šiek tiek žalumos, tai prilygtų
rojuj. Iš tiesų, nepaprastas miestas, mane sužavėjes šimtą
kartų labiau negu kiti ir net be paaiškinamos priežasties. Jis man
beprotiškai patiko.
Sugrįžimas į Briuselį
Atomiumas |
Po
Gento mane buvo sunku nustebinti. Na, nieko ir nesitikėjau. Kadangi
žinojau, jog man liko tik pusę dienos ir viena naktis Belgijoje
nenorėjau laiko švaistyt, norėjau iš arčiau pažvelgti į
Briuselį.
Manneken Pis |
Vėliau
vykom į centrą apžiūrėti dar kelių miesto įžymybių. Kaip ir
Atomiumą, taip ir fontaną sysiojantį berniuką (Manneken Pis) bei
pagrindinę, didžiąją Briuselio aikštę jau buvau mačius
ankščiau, visgi norėjosi dar kartą pažvelgti į juos iš arčiau.
Na, rodos, kokius juos palikau tokie jie ir liko, visiškai
nepasikeitę, su minia turistų aplink.
Dar
užsukome į keletą bažnyčių ir jaukaus paskutinio vakaro
Belgijoje pabaigimui užsukome į kavinuke atsigaivinti.
Čia, kaip ir Prancūzijoje, niekas nesiskundžia, kad stalai visiškai mažyčiai stovi kieme, vienas šalia kito ir tu nori ar nenori girdi kitų žmonių pokalbį, o jie - tavajį. Beje, čia visiems tai nė motais. Niekas nesirūpina ir neklauso ką tu šneki, niekas netgi nekreipė dėmesio, kai mes nekantriai laukdami gėrimų šimtą kartų fotografavom save įvairiose nuotaikose ir garsiai juokėmės vėl ir vėl peržiūrėdami jas. Visi ramūs. Ramūs, kaip belgai, sėdi susispaude kavinėje, žvelgia į šviesias Briuselio gatves ir pasakoja kolegom ar antrom pusėm savo istorijas, kurios galbūt net neįdomios. O pastarieji kaip tikri belgai, įdėmiai klausosi.
Čia, kaip ir Prancūzijoje, niekas nesiskundžia, kad stalai visiškai mažyčiai stovi kieme, vienas šalia kito ir tu nori ar nenori girdi kitų žmonių pokalbį, o jie - tavajį. Beje, čia visiems tai nė motais. Niekas nesirūpina ir neklauso ką tu šneki, niekas netgi nekreipė dėmesio, kai mes nekantriai laukdami gėrimų šimtą kartų fotografavom save įvairiose nuotaikose ir garsiai juokėmės vėl ir vėl peržiūrėdami jas. Visi ramūs. Ramūs, kaip belgai, sėdi susispaude kavinėje, žvelgia į šviesias Briuselio gatves ir pasakoja kolegom ar antrom pusėm savo istorijas, kurios galbūt net neįdomios. O pastarieji kaip tikri belgai, įdėmiai klausosi.
Nesinorėjo,
kad jaukus vakaras baigtųsi, norėjosi ten sėdėti amžinai, bet,
deja, žinojau, kad iš anksti turiu kelti sparnus Vilniaus link,
todėl po truputėlį teko atsisveikinti su Briuseliu ir judėti namų
link.
Belgiškas šokoladas
Dovanotas šokoladas |
Tačiau
po kiek laiko jam trūko kantrybė ir išprašė mane iš
parduotuvės, sakė pats surinksiąs „special for you“ dėžutę
geriausių saldainių bei taurę belgiškam alui. Na, aš sutikau. Nudžiugau, kai padovanojo,
tik nuliūdino žodžiai, jog ten rasiu tik patį geriausią juodą
šokoladą. „Ah, ačiū, bet aš nevalgau juodo“, pasakiau jam,
nors buvau tai kokį šimtą kartų sakius prieš tai. Galiausiai
visgi jis mane įtikino ir pasiėmiau dėžute su savim Lietuvon.
Atsisveikinimas, grįžimas ir siurprizas
Iki kito karto, Belgija! |
Atsisveikinti
su Belgija buvo sunku. Sunkiau negu pirmąjį kartą. Pamilau šią
šalį iš naujo, antrą kartą, ir vis negaliu sau įrodyti kodėl.
Kodėl ji man tokia artima ir tokia sava? Kodėl man tik įsėdus į
lėktuvą Vilniaus link, norėjosi iš jo šokti ir čia pasilikti?
Galbūt atsakymus surasiu lankydamasi ten kitais kartais... Tikiuosi.
Siurprizas! |
-- Milleta
9 komentarai:
Šiaip nesu didelis keliautojas, bet net aš užsinorėjau nuvykt į Belgiją. ;)
Neabėjok! Verta :)
Na as irgi dabar uzsimaniau aplankyti Belgija ! Nesitikejau, kad taip gerai aprasysi sia sali. Saunuole tu mano! Buckis :*
Man šis straipsnis labai patiko, vien dėl nuostabios architektūros, žmonių draugiško bendravimo ir šokolado norėčiau nuvažiuoti :))
skaičiau ir galvojau, kad tik nesibaigtų tas straipsnis.. labai šiltai ir vaizdžiai atpasakota, ne taip kaip dauguma kitų, banalių istorijų, nuo pat pirmo sakinio įtraukė!!:) šaunuolė tu Miletuk!!:*
Straipsnis, kuris sužavėjo originalumu ir šiltumu. O šiandien dar labiau noriu paragauti Belgiško šokolodo, atsigaivinti Belgišku alumi ir pamatyti žymiuosius architektūrinius kūrinius :)
Ohoo, liux straipsniukass, labai idomiai skaitesi :) ir labai gera mintis „jeigu įsimyli iš pirmo žvilgsnio, pažvelk antrą kartą“ :)
ačiū visiems už komentarus.. Malonu, kad patiko :)
Visuomet nuo Miletos pasakojimų apie keliones likdavau sužavėta. Su tokiu užsidegimu, šiltumu ji viską pasakojo, kad pati užsimerkusi galėjau įsivaizduoti kaip visa tai atrodo. O dabar, skaitydama straipsnį, likau dar labiau sužavėta ir tarsi pati apsilankiau Belgijoje. Džiaugiuosi sesyt Tavimi, šaunuolė ;* Tikiuosi ir aš kada aplankysiu šias nuostabias vietas.
Rašyti komentarą
Savo atsiliepimą rašyk žemiau. :)